Sveiki,
kulinarai,
Taip
jau nutiko, kad nusipirkome lenkiškai fasuotą kinišką antį ir įmetėm į
šaldiklį, kur ten pragulėjo maždaug tiek, kai žmogui ima skaudėti širdį, jog
reikia pagaliau atlaisvinti šaldiklį, kad maistas nenueitų perniek. Ir vargšei
antytei atėjo laikas pasideginti orkaitėje. Kaip ją tinkamai paglamonėti,
įtrinti prieskoniais ir kepti, tiesą sakant, neturėjome jokio žalio supratimo,
tačiau, kas nerizikuoja, tas negeria ne tik šampano, bet ir neragauja antukės.
Antis
vos didesnė už vidutinio dydžio broilerį. Kinijoje šis paukštis ypač mėgstamas,
nors mes labiau esame pripratę prie vištų ir jos gaminių... Žodžiu, antis buvo
riebi, todėl tikėjome, kad daug riebalų tiesiog išsilydys ir suguls į glazūruoto
kepimo lovelio dugną, bet mėsytė vis tiek bus minkšta, kaip kūdikio
užpakaliukas.
Manėme,
kad antį reikia ilgai marinuoti – nė velnio! Įtrynėm paprasčiausia druska,
paukštienai skirtais prieskoniais. Nulupome obuolius ir juos supjaustėme
stambiais kubeliais. Čia tikriausiai tam, kad mėsytė mūsų neišsausėtų, o gal ir
dėl skonio – nežinome, nes antis tikrai neprisigėrė jokio obuolio, tai tik
iliuzija ir virtuvinis išmonė, kai norisi „iš to mandrumo“, kaip sakant. Bet
obuolius galite kimšti į vidų ir neluptus, perpjautus pusiau – žodžiu pagal
jūsų ištvirkimo laipsnį! Ir nieko nelaukus, tiesiog pašovėme antytę į orkaitę
prieš tai lovelio dugną apšlakstėm aliejumi, antytę supančiojome siūlais, kad
kepdama neišdryktų ir neišsiskėstų, o obuoliukai liktų viduje. Taigi, pašovėme
ją ant 200 laipsnių karščio ir kepėme vis patikrindami apie dvi valandas. Kol
kepė, ruošėme skrudintas bulvytes – jos labai tinka prie antytės, apskritai kas
mėgsta bulves, tai tikra svajonė.
Mūsų antytė.
Po
dviejų valandų mūsų lenkiška-kiniška-lietuviška antytė jau garavo ant stalo
visa suskrudus ir auksinė. Nepasakytume, kad mums antis skanesnė už vištieną. Abu
linkčiodami galvas pritarėme, kad nesame prie tokios mėsytės pratę ir kitą
kartą galbūt rinksimės visgi lietuvišką broilerį, nei antį. Kodėl? Visų pirmą
mėsa raudonesnė, sausesnė ir kietesnė. Tas visas nuostabus ir daug žadantis
riebumas sutirpo ir liko liesa mėsytė, kuri labiau priminė kalakutieną. Mes nesame
kalakutienos mėgėjai, bet tenka pripažinti, kad antis visgi skanesnė už keptą
kalakutieną.
Viskas
toje virtuvėje labai paprasta ir tik skonio reikalas, ką dėsite į burnytę ir
kaip tai atsilieps jūsų skonio receptoriams.
Sėkmės!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą