Labas,
receptų kaulytojai,
Tikriausiai
nėra nieko pasaulyje kvailiau nei pirkti brangias receptų knygas – o jos tikrai
labai brangios – jas kaupti, dėti į lentyną ir nė vienu receptu nepasinaudoti. Pažįstu
tokius žmones. Vienas iš mūsų toks, mūsų mamos irgi tokios – pilnos pakampės
receptų, užrašų, o vis tiek darome viską pagal save. Žiupsnelis to, žiupsnelis ano...
Bet
po perkūnais, kaip iškepti tą fasuotą viščiuką? Kaip? Kaip? Kaip?
MERGINA, KURI NEGALĖJO IŠKEPTI VIŠTOS
VYRAS, KURIS NEMOKĖJO IŠKEPTI VIŠČIUKO
Ogi
labai paprastai. Iš tikrųjų visiškas mitas, kad vištą ar viščiuką sudėtinga
iškepti. Apskritai vištieną sugadinti labai sunku, nebent sudegintumėt. Nereikia
pjaustyti į jokius gabalus, nereikia ilgai marinuoti, nereikia praktiškai nieko
– turėkit indą, kuriame kepsite, veikiančią orkaitę, truputį prieskonių ir,
žinomą, vištą arba viščiuką.
Tikriausiai
nieko nėra primityviau, nei iškepti skanų viščiuką – tą gali padaryti ir
septintokas, jeigu labai panorės. Pirmiausia atšildome mėsą, jeigu ji šaldyta. Nuplauname
ir metame į kokį indą, kuriame labai lengva būtų šitą kūnelį vartyti. Į puodą –
šlakelis aliejaus (dėl glitumo), trejetą gerų šaukštų majonezo, jei turite –
galite šiek tiek įspaust citrinos (mes jos neturėjome, tai nespaudėme), mažą
saujelę kmynų, nes vienam iš mūsų labai patinka kmynai – pagal kompromisą. Šaukštelį
druskos. 3–5 arbatiniai šaukšteliai cukraus ir nepagailėti prieskonių mišinio,
kuris vadinasi „Prieskoniai paukštienai“ (gali būti patys įvairiausi). Kadangi
mes mėgstame šiokį tokį aštrumą, šiek tiek apibarstome malta aitriąja paprika
(nedaug), įspaudžiam vieną kitą česnako skiltelę arba įberiame granulių ir
viską išmaišome rankytėmis. Galima dėl įdomumo dėti pomidorų padažo – kepant ant
šašlykinės išeina ypatingai skaniai, bet orkaitėje pomidorų padažas visai sukepa
ir išeina totalus šnipštas, jo kaip ir nebūta.
Dar
kartą, ko mums reikės (sklerozininkams):
1 bet kokio dydžio vištos (viščiuko)
3 šaukštų majonezo
2–3 skiltelių česnako (arba truputį
granulių)
Saujelė kmynų
1 arbatinis šaukštelis druskos
3–5 šaukšteliai cukraus
2 šaukštai aliejaus (nebūtina)
Maltų aitriųjų paprikų
Prieskonių paukštienai mišinio
Išmaišome,
įtriname, išmasažuojame mėsytę, įkišam rankytę į vidų, ten irgi tegu patenka
truputis prieskonių. Čia galite
žvilgtelėti į pirmąją fotografiją, kurią įkėlėme nuo mūsų stalo, kaip atrodo
višta puode su prieskoniais. Na, ir viską įtrynus galima elgtis vėlgi kaip
tik norite: galite marinuoti parą, laikydami šaldytuve, galite kepti tuoj pat
arba po kelėta valandų, skonis nuo to mažai kuo pasikeičia. Vištiena tokia
mėsa, kad ji iškart priima prieskonius, kepant įsigeria, fermentuojasi,
cukruojasi, aitruojasi ir visaip kitaip priima dieviško skonio dovanas į
audinius.
Kol
kepa, o kepa apie porą valandų apie 160-180 laipsnių karščio temperatūroje. Jei
nesergate skleroze, galite kas pusvalandį atidarę orkaite paknebinėti,
pažiūrėti, kaip vištytė po soliariumu deginasi, kaip skrunda ir, jei dega koks
kraštelis, apsukite indą kita puse. Nebūkite kuklūs, galite vištytę ir
apversti, apipilti išsilydžiusiais riebaliukais ir visaip kitaip pamylėti, kad
atrodytų graži ir skani.
Po
visko – višta garuoja jau ant stalo ir tik jūsų fantazija, su kuo jūs ją valgysite
– su peiliu, bulvėmis, burna ar daržovėmis. Tai neturi reikšmės. Mes mėgstama
įvairiai, bet dažniausiai tiesiog vieną mėsą, nes nelabai patinka maišyti mėsą
su kitos struktūros produktais.
MERGINA, KURI SKUBĖJO KEPTI VIŠTĄ, BET PAVĖLAVO...
...IR MERGINA, KURI DABAR JAU ŽINO, KAIP KEPTI VIŠTĄ.
Gero
apetito!