Kaip orkaitėje iškepti vištą (viščiuką)?

Labas, receptų kaulytojai, 

Tikriausiai nėra nieko pasaulyje kvailiau nei pirkti brangias receptų knygas – o jos tikrai labai brangios – jas kaupti, dėti į lentyną ir nė vienu receptu nepasinaudoti. Pažįstu tokius žmones. Vienas iš mūsų toks, mūsų mamos irgi tokios – pilnos pakampės receptų, užrašų, o vis tiek darome viską pagal save. Žiupsnelis to, žiupsnelis ano...

Bet po perkūnais, kaip iškepti tą fasuotą viščiuką? Kaip? Kaip? Kaip? 

MERGINA, KURI NEGALĖJO IŠKEPTI VIŠTOS

VYRAS, KURIS NEMOKĖJO IŠKEPTI VIŠČIUKO

Ogi labai paprastai. Iš tikrųjų visiškas mitas, kad vištą ar viščiuką sudėtinga iškepti. Apskritai vištieną sugadinti labai sunku, nebent sudegintumėt. Nereikia pjaustyti į jokius gabalus, nereikia ilgai marinuoti, nereikia praktiškai nieko – turėkit indą, kuriame kepsite, veikiančią orkaitę, truputį prieskonių ir, žinomą, vištą arba viščiuką.

Tikriausiai nieko nėra primityviau, nei iškepti skanų viščiuką – tą gali padaryti ir septintokas, jeigu labai panorės. Pirmiausia atšildome mėsą, jeigu ji šaldyta. Nuplauname ir metame į kokį indą, kuriame labai lengva būtų šitą kūnelį vartyti. Į puodą – šlakelis aliejaus (dėl glitumo), trejetą gerų šaukštų majonezo, jei turite – galite šiek tiek įspaust citrinos (mes jos neturėjome, tai nespaudėme), mažą saujelę kmynų, nes vienam iš mūsų labai patinka kmynai – pagal kompromisą. Šaukštelį druskos. 3–5 arbatiniai šaukšteliai cukraus ir nepagailėti prieskonių mišinio, kuris vadinasi „Prieskoniai paukštienai“ (gali būti patys įvairiausi). Kadangi mes mėgstame šiokį tokį aštrumą, šiek tiek apibarstome malta aitriąja paprika (nedaug), įspaudžiam vieną kitą česnako skiltelę arba įberiame granulių ir viską išmaišome rankytėmis. Galima dėl įdomumo dėti pomidorų padažo – kepant ant šašlykinės išeina ypatingai skaniai, bet orkaitėje pomidorų padažas visai sukepa ir išeina totalus šnipštas, jo kaip ir nebūta. 

Dar kartą, ko mums reikės (sklerozininkams):

1 bet kokio dydžio vištos (viščiuko)

3 šaukštų majonezo

2–3 skiltelių česnako (arba truputį granulių)

Saujelė kmynų

1 arbatinis šaukštelis druskos

3–5 šaukšteliai cukraus

2 šaukštai aliejaus (nebūtina)

Maltų aitriųjų paprikų

Prieskonių paukštienai mišinio

Išmaišome, įtriname, išmasažuojame mėsytę, įkišam rankytę į vidų, ten irgi tegu patenka truputis prieskonių. Čia galite žvilgtelėti į pirmąją fotografiją, kurią įkėlėme nuo mūsų stalo, kaip atrodo višta puode su prieskoniais. Na, ir viską įtrynus galima elgtis vėlgi kaip tik norite: galite marinuoti parą, laikydami šaldytuve, galite kepti tuoj pat arba po kelėta valandų, skonis nuo to mažai kuo pasikeičia. Vištiena tokia mėsa, kad ji iškart priima prieskonius, kepant įsigeria, fermentuojasi, cukruojasi, aitruojasi ir visaip kitaip priima dieviško skonio dovanas į audinius.

Kol kepa, o kepa apie porą valandų apie 160-180 laipsnių karščio temperatūroje. Jei nesergate skleroze, galite kas pusvalandį atidarę orkaite paknebinėti, pažiūrėti, kaip vištytė po soliariumu deginasi, kaip skrunda ir, jei dega koks kraštelis, apsukite indą kita puse. Nebūkite kuklūs, galite vištytę ir apversti, apipilti išsilydžiusiais riebaliukais ir visaip kitaip pamylėti, kad atrodytų graži ir skani. 

Po visko – višta garuoja jau ant stalo ir tik jūsų fantazija, su kuo jūs ją valgysite – su peiliu, bulvėmis, burna ar daržovėmis. Tai neturi reikšmės. Mes mėgstama įvairiai, bet dažniausiai tiesiog vieną mėsą, nes nelabai patinka maišyti mėsą su kitos struktūros produktais. 

MERGINA, KURI SKUBĖJO KEPTI VIŠTĄ, BET PAVĖLAVO...

...IR MERGINA, KURI DABAR JAU ŽINO, KAIP KEPTI VIŠTĄ.

Gero apetito!