Britiškas tamsus alus: Hobgoblin Ruby

 

Visa Europa pyksta ant britų, kam užsivėrė ir atsiskyrė nuo Europos Sąjungos. Tačiau galima pykti, galima ne, bet vieno neatimsi – britai geri aludariai. Nežinia, kokios kokybės alus pasiekia mūsų lietuvišką rinką, tačiau prieš 15 ir daugiau metų buvo apskritai sunku rasti ką nors britiško. Šiandien beveik kiekviename didesniame prekybos centre ar vynotekoje galima rasti britiško alaus. Hobgoblin serijos alus siūlo pačių įvairiausių rūšių, skonių ir poskonio alų. Ne vieną esu išmėginęs, tad šįkart trumpai apie „Ruby“ alų, kuris pasižymi rubino vyšnine spalva ir lengvais, sakyčiau, labiau eliui būdingais poskoniais.

 

Mokėti pustrečio euro už butelį? Jeigu tai Hobgoblin serijos alus, tai kodėl gi ne? Lengvo ir turtingo aromato, tinka prie sūrių ir aštrių užkandžių, prie draugijos arba su priešais. Nemažai mūsiškiai galėtų pasimokyti iš Hobgoblino serijos gamybos ypatumų.

 

Tokį alų geriant, galima, pavyzdžiui, žiūrėti kokią nors komediją su Anne Hathaway.

 

Mano įvertinimas: ●●●●●●○○○

 

 

Tamsus lietuviškas alus: Vilkmergės kvapiųjų prieskonių elis (riboto leidimo elis)

 

Su Vilkmergės alumi nutinka pačių įvairiausių dalykų. Nepaisant jų įspūdingo ir kitoniško stiliaus (turiu galvoje stiklo butelio formą ir etiketes), ne visada aromatizuotas alus pavergia ir patinka nuo pirmo gurkšnio. Negaliu pakęsti to paprasto alaus, kai į jį įpila vaisinio sirupo ir pavadina jį „ypatingu“, nors realiai alus tik sugadintas. Juk neretai būna, kada išgeri net visą pintą ir galvoji: vaje, kokį myžalą aš ką tik išgėriau? Na, taip buvo nutikę prieš porą metų, kai gurkšnojau irgi riboto leidimo mandarinų skonio Vilkmergės alų. Nutariau šįkart ir vėl surizikuoti, pamatęs naują leidimą su „kvapiųjų prieskonių“ išleistą tamsų elį.

 

Ko galima tikėtis iš alaus, ant kurio pakuotės pavaizduotas cinamonas? Ogi kažko itin kalėdiškai aitraus, šilto. Čia kaip su tais karštais saldžiais kalėdiniais vynais, tačiau mano nuostabai šis alus nebuvo toks! Jame cinamonas nieko neužgožė! Sakyčiau itin gerai parinkta kvapniųjų prieskonių dozė, išlaikytas lageriškas elio lengvumas, prieskoniai neperspausti, švelniai juntamas gvazdikėlis, cinamonas ir pipirai, tad visumoje šis alus iš tikrųjų pakėlė mano antakius – nustebino! – ir pavadinčiau jį sėkmingu Vilkmergės daryklos eksperimentu.

 

Mano įvertinimas: ●●●●●●●○○○

Raudonasis sausas vynas: Roux Père & Fils Pinot Noir Bourgogne (2018), Prancūzija

 

Kaip seniai nerašėme į šitą mūsų saitą! Pusantrų metų! Per tiek laiko daug kas pasikeitė mūsų vyriškoje virtuvėje, tačiau nusistovėjo ir tam tikra monotonija. Šįkart norime pasidalyti raudonojo vyno iš Prancūzijos Roux Père & Fils Pinot Noir Bourgogne (2018) vertinimais.

 

Burgundijos regione sukurtas vynas iš Pinot Noir veislės vynuogių visada savo sodrumu traukia akį, bet ne visada lietuviškam pusiau šiaurietiškam gomuriui jis tinka ir patinka. Apskritai 2018 metų šio vyno sezonas vertinamas pakankamai aukštai – neretai priartėjant prie keturių iš penkių žvaigždučių. Asmeniškai man vynas nesukėlė didelės nuostabos. Pirminis įspūdis, kad vynas gana žemiškas ir sunkus. Rūgštus, kone acto kvapas žada, kad vynas nebus iš „lepinamųjų“, nors Burgundijos regione yra visko, tačiau daug kas priklauso, kaip žinia, nuo vynuogių derliaus ir sezoniškumo. Vynas aitrus, charakteringas, tačiau, priešingai nei Lotynų Amerikos vynai, jis sprangiai sausokas, traukiantis gomurį, pretenzingas vienam gurkšnojimui, todėl labai rekomenduoju šį vyną ne pokalbiui su draugais, bet vartoti jį su maistu. Nors etiketėje žadama slyvų ir gėlių aromato, visgi vynas neturi itin didelio desertinio poskonio, tad manau, antrąkart nesiryžčiau pirkti. 

 

Naglis Bierancas ir Lukas Gricius - dabar ir apie juos galima ramiai paskaityti "L'Officiel" žurnale. Ekrane TV Nacionalinę "Eurovizijos" atranką veda Vaidas Baumila. Tiesiog vyriškas vakaras vyrų draugijoje.

 

Įvertinimas: ●●●●●○○○○○