Kaip iškepti kinišką antį? Antis su obuoliais

Sveiki, kulinarai,

Taip jau nutiko, kad nusipirkome lenkiškai fasuotą kinišką antį ir įmetėm į šaldiklį, kur ten pragulėjo maždaug tiek, kai žmogui ima skaudėti širdį, jog reikia pagaliau atlaisvinti šaldiklį, kad maistas nenueitų perniek. Ir vargšei antytei atėjo laikas pasideginti orkaitėje. Kaip ją tinkamai paglamonėti, įtrinti prieskoniais ir kepti, tiesą sakant, neturėjome jokio žalio supratimo, tačiau, kas nerizikuoja, tas negeria ne tik šampano, bet ir neragauja antukės.

Antis vos didesnė už vidutinio dydžio broilerį. Kinijoje šis paukštis ypač mėgstamas, nors mes labiau esame pripratę prie vištų ir jos gaminių... Žodžiu, antis buvo riebi, todėl tikėjome, kad daug riebalų tiesiog išsilydys ir suguls į glazūruoto kepimo lovelio dugną, bet mėsytė vis tiek bus minkšta, kaip kūdikio užpakaliukas. 

Manėme, kad antį reikia ilgai marinuoti – nė velnio! Įtrynėm paprasčiausia druska, paukštienai skirtais prieskoniais. Nulupome obuolius ir juos supjaustėme stambiais kubeliais. Čia tikriausiai tam, kad mėsytė mūsų neišsausėtų, o gal ir dėl skonio – nežinome, nes antis tikrai neprisigėrė jokio obuolio, tai tik iliuzija ir virtuvinis išmonė, kai norisi „iš to mandrumo“, kaip sakant. Bet obuolius galite kimšti į vidų ir neluptus, perpjautus pusiau – žodžiu pagal jūsų ištvirkimo laipsnį! Ir nieko nelaukus, tiesiog pašovėme antytę į orkaitę prieš tai lovelio dugną apšlakstėm aliejumi, antytę supančiojome siūlais, kad kepdama neišdryktų ir neišsiskėstų, o obuoliukai liktų viduje. Taigi, pašovėme ją ant 200 laipsnių karščio ir kepėme vis patikrindami apie dvi valandas. Kol kepė, ruošėme skrudintas bulvytes – jos labai tinka prie antytės, apskritai kas mėgsta bulves, tai tikra svajonė.

Mūsų antytė.

Po dviejų valandų mūsų lenkiška-kiniška-lietuviška antytė jau garavo ant stalo visa suskrudus ir auksinė. Nepasakytume, kad mums antis skanesnė už vištieną. Abu linkčiodami galvas pritarėme, kad nesame prie tokios mėsytės pratę ir kitą kartą galbūt rinksimės visgi lietuvišką broilerį, nei antį. Kodėl? Visų pirmą mėsa raudonesnė, sausesnė ir kietesnė. Tas visas nuostabus ir daug žadantis riebumas sutirpo ir liko liesa mėsytė, kuri labiau priminė kalakutieną. Mes nesame kalakutienos mėgėjai, bet tenka pripažinti, kad antis visgi skanesnė už keptą kalakutieną. 

Viskas toje virtuvėje labai paprasta ir tik skonio reikalas, ką dėsite į burnytę ir kaip tai atsilieps jūsų skonio receptoriams.

Sėkmės!